Rytinis kavos gėrimas – Plastikiniai langai

Plastikiniai langai

Plastikiniai langai

Tą rytą švietė gan skaisti saulė ir jau buvo puse aštuonių, kuomet Frydrichas užvirino vandenį ir pasidarė didelį kavos puodelį. Nuo stalo pasiėmė padėklą , kuriame dar nuo vakar buvo likę keletas šokoladinių saldainių. Kavos puodelį padėjo ant padėklo ir neskubėdamas patraukė verandos durų link. Išėjus į lauką jį pasitiko ryto gaiva. „Tiesiog nuostabu“ – pagalvojo jis ir prisėdo prie netoliese esančių krėslų. Ant stalo padėjo padėklą ir į ranką pasiėmė kavos puodelį. Karštas. Po truputi rankos priprato. Keletas gurkšnių kavos – tikra palaima. Tas kartokas ir tuo pačiu saldus skonis vertė jo širdį džiaugtis. Vėl nauja diena šiame rojaus kampelyje. Pažvelgus tiesiai, matėsi, kaip saulės spinduliai žaidžia, bėgiodami ežero paviršiumi. Kaimynas jau plaukiojo su valtimi. Tikras žvejys. Kiekvieną dieną, kaip šveicariškas laikrodis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje. „Bet gi ar šoks pat“ – susimąstė Frydrichas. Kavos gėrimas, tai procesas dėl kurio verta keltis iš lovos. Žinoma, dar visuomet būtina pamatyti kaimyną, o tai paskui galvos, kad tinginiauju. Dar gerą valandą jis sėdėjo ir ramiai gerdamas kavą mėgavosi dienos pradžia.

Plastikiniai langai
Plastikiniai langai

Ausis pasiekė pažįstamo šuns lojimas. Paštininkas. Paštininkas atvažiuoja. Po gerų trijų minučių iš už namo kampo išbėgo, juodas ir pilnas energijos, paštininko šuo. Kiekvieną rytą jis su džiaugsmu atbėgdavo iki terasos ir tikėdavosi gauti skanėstą. Frydrichas per daug jį lepino. Šokoladinis saldainis greitai dingo iš jo rankos. Mažasis padauža akimirksniu jį suvalgė. „Labas rytas“ – pasigirdo Tomo balsas. Nulipdamas nuo dviračio jis artėjo prie namo. „Labas, labas, gersi kavos?“ Paštininkas palipęs kelis laiptelius stovėjo ant terasos. „Žinoma, du cukraus“. Atsakęs jis sėdo į krėslą. Senis Frydrichas greitai apsisuko ir jau po kelių minučių padėjo kartos kavos puodelį ant stalo. „Yra laiškų?“. Tomas dešine ranka nuo grindų pakėlė savo portfelį ir ištraukė kelis laiškus ir reklaminių lankstinukų. „Nuo Džeinės, nuo Jono ir dar reklaminiai lankstinukai“. Senis padėjo kavos puodelį ant stalo ir paėmė laiškus. „Pagaliau, kiek galima laukti. O kas per reklamos?“. Paštininkas lėtai gurkštelėjo kavos ir peržvelgė ką turi. „Plastikiniai langai, vartai, kvietimas į miesto šventę, dujų balionų pristatymas ir žinoma vaistinės.“ Keletą minučių Frydrichas įdėmiai skaitė vieną iš laiškų, o baigęs pažvelgė į draugą. „Palik su langais, o visus kitus…“ Tomas suprato, ką daryti jo veide atsirado šypsena, kuri reiškė, kad Senis nesikeičia. O tai gerai. Jau daugiau nei trisdešimt metų jie kas rytą kartu geria kavą, pasidalina naujienomis. „Gyvenimas nuostabus“ – gerdamas kavą galvojo paštininkas.

Plastikiniai langai
Plastikiniai langai

„Dar kavos“ – paklausė Senis.“Žinoma“ – operatyviai atsakė Tomas. Prie kranto jau švartavosi žvejys Algirdas, kuris kaip visuomet atplaukdavo antro puodelio gėrimo pradžioje. „Ir man padaryk!- Garsiai šuktelėjo jis ir išlipo į krantą. Pasiėmė krepšį su žuvimi ir greitai skubėjo į terasą. Ji pasitiko šuo, kuris visuomet tryško energija. Paštininkas nusišypsojo „Labas rytas“. Senio veide taip pat nušvito šypsena. Jis padėjo kavos padėklą ant stalo ir sėdo į krėslą. „Ką gero?“ Algirdas kaip visuomet, kaip mažas vaikas puolė rodyti laimikius. Jo veide matėsi tiek džiaugsmo, kad darėsi truputėli pavydu. „Gal reikės pradėti žvejoti“ – pamąstė Frydrichas. „Žiūrėk, ar gi ne šaunuolis aš“- iškėlęs demonstravo nemažą žuvį. Algis pasidalino ryto džiaugsmais ir greitai sėdo prie kolegų, nes kava nelaukia, dar atšals. „Kas naujo, kokios reklamos“. „Kaip visuomet plastikiniai langai, dujos, vaistinės tik dar yra kvietimas į šventę“ – pasakojo Tomas. Žvejys atsigėrė kavos ir peržvelgė naujienas.

Plastikiniai langai
Plastikiniai langai