Įsiurbimo kolektorius (angl. intake manifold) – tai variklio dalis, kuri paskirsto orą (arba oro ir kuro mišinį) į cilindrus. Šiuolaikiniuose benzininiuose varikliuose su tiesioginiu įpurškimu (Direct Injection, GDI) ir dyzeliniuose varikliuose su EGR sistema laikui bėgant ant įsiurbimo vožtuvų bei kolektoriaus sienelių kaupiasi anglies nuosėdos (angl. carbon buildup). Tai vyksta dėl kelių priežasčių:
- EGR vožtuvas grąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į įsiurbimą – kartu su jomis patenka suodžiai ir alyvos garai.
- PCV sistema (karterio ventiliacija) taip pat „įpučia“ alyvos garų į įsiurbimą.
- Tiesioginio įpurškimo varikliuose kuras nebepurškiamas prieš vožtuvus (kaip buvo senesniuose MPI varikliuose), todėl vožtuvai nėra „plaunami“ benzinu ir greičiau apauga anglimi. https://refix.lt/17-bmw-n47-ir-n57-varikliu-isiurbimo-kolektoriai-ir-ju-gedimu-simptomai/
Kada tikrai jaučiasi problema?
Dažniausiai 100–180 tūkst. km riboje atsiranda šie simptomai:
- Netolygi tuščioji eiga, variklis „plaukioja“ apsukomis
- Užsidega „Check Engine“ lemputė (dažnai P0171/P0174 – per liesas mišinys)
- Pablogėjęs variklio atsakas į akceleratorių
- Padidėjusios kuro sąnaudos (5–15 %)
- Sumažėjusi galia, ypač aukštesnėse apsukose
Ar verta valyti profilaktiškai kas 100 000 km?
Trumpas atsakymas – priklauso nuo variklio konstrukcijos ir eksploatavimo sąlygų.
Verta daryti profilaktiškai šiems varikliams:
- Visi šiuolaikiniai tiesioginio įpurškimo benzininiai varikliai (VW/Audi 2.0 TFSI ir 1.8 TSI EA888 Gen2/Gen3, BMW N20/N55, Mercedes M271/M274, Toyota 2AR-FE, Honda K20Z4 ir t. t.)
- Dyzeliai su EGR (ypač senesni be DPF arba su intensyviai naudojamu EGR mieste)
- Bet kuris variklis, kuris daug važinėjama trumpais atstumais mieste, žema temperatūra, žemos apsukos
Šiuose varikliuose 100–120 tūkst. km riboje anglies sluoksnis jau būna pakankamas, kad pradėtų trikdyti oro srautą, ypač prie vožtuvų. Profilaktinis valymas dažnai grąžina 90–95 % pradinės variklio dinamikos ir tuščiosios eigos stabilumo. https://refix.lt/bmw-vairo-koloneliu-remontas-vilniuje/
Galima atidėti iki 150–200 tūkst. km šiais atvejais:
- Senesni MPI (netiesioginio įpurškimo) varikliai – ten vožtuvai plaunami benzinu, anglies kaupiasi labai mažai
- Varikliai, kurie daug važinėjama autostradoje aukštomis apsukomis (anglis iš dalies „išsivalo“ pati)
- Dyzeliai su DPF filtru ir mažai EGR naudojimo (pvz., Euro 6 su AdBlue)
Kaip valoma ir kiek kainuoja?
- Cheminis valymas (be ardymo) – per įsiurbimą pilami specialūs valikliai (Wynns, Liqui Moly, BG 44K ir pan.) + važinėjama didelėmis apsukomis. Kaina 50–120 €. Efektyvumas – 20–50 %. Tinka tik lengvam apanglėjimui.
- Riešutų kevalų (walnut blasting) valymas – efektyviausias būdas. Nuimamas kolektorius arba valoma per angas, riešutų kevalai pučiami aukštu slėgiu. Kaina Lietuvoje 250–500 € (priklauso nuo variklio – 4 cil. pigiau, V6/V8 brangiau). Rezultatas – kaip naujas variklis.
- Ultragarsinis vožtuvų valymas – kolektorius nuimamas, vožtuvai valomi ultragarsu. Brangiausia (500–800 €), bet idealu labai stipriai apaugusiems varikliams.
mano rekomendacija
- Jei turi tiesioginio įpurškimo benzininį variklį (dauguma 2010–2020 m. automobilių) – taip, verta valyti riešutų kevalais apie 100–130 tūkst. km net jei dar „lyg ir važiuoja normaliai“. Po valymo skirtumas jaučiamas akivaizdžiai, o prevenciškai išvengiama brangių pasekmių (pvz., vožtuvų užstrigimas, netolygus cilindrų užpildymas, ilgainiui – katalizatoriaus gadinimas).
- Jei važinėjama daug trumpais atstumais – daryk net anksčiau, 80–100 tūkst. km.
- Jei daug autostrados ir variklis MPI – gali ramiai važiuoti iki 200–250 tūkst. km be jokių problemų.
Trumpai tariant: šiuolaikiniams GDI varikliams įsiurbimo kolektoriaus/vožtuvų valymas kas 100–120 tūkst. km jau tapo tokia pat įprasta profilaktika kaip sankabos ar paskirstymo diržo keitimas – pigiau ir paprasčiau nei laukti, kol pradės „kosėti“.